Gripas – tai virusinė infekcinė liga, kurią sukelia gripo virusas. A ir B tipo gripo virusai ypatingi tuo, kad keičia antigenines ir biologines savybes, dėl to žmonės neturi imuninės sistemos apsaugos naujiems virusų štamams. Virusas plinta labai greitai oro – lašeliniu būdu. Sergantysis virusą platina kalbėdamas, kosėdamas, čiaudėdamas, dėl to epidemijos metu užsikrėsti gripu labai lengva.
Gripas prasideda ūmiai, dažnai pirmasis požymis yra drebulys arba lengvas karščiavimas. Kūno temperatūra ima kilti staiga ir jau pirmą parą karščiavimas pasiekia +38 – +40 °C. Būdingas galvos skausmas. Taip pat pasireiškia intoksikacijos požymiai:
Šalia visų nemalonių pojūčių dažnai pasireiškia kvėpavimo takų pažeidimai – sloga, sausas kosulys, gerklės perštėjimas.
Ne tik gripas gali būti mirtinas, bet ir jo komplikacijos. Dažniausia gripo komplikacija – plaučių uždegimas, rečiau sinusitas, bronchitas, otitas. Širdies ir kraujagyslių sistemos komplikacijos – miokarditas ir perikarditas dažniausiai pasireiškia pagyvenusiems asmenims, nervų sistemos pažeidimas (meningitas, encefalitas) dažnesnis mažiems vaikams.
Po gripo paūmėja astma ir lėtinis bronchitas.
Norint išvengti užsikrėtimo, gydytojai pataria vengti masinio susibūrimo vietų, rekomenduojama dėvėti veido kaukę.
Pats veiksmingiausias metodas užkirsti kelią ligai yra skiepai. Virusas, kuris yra vakcinoje nesugeba sukelti ligos, tačiau stimuliuoja organizmo imuninę sistemą, po 2-4 savaičių susiformuoja antikūnai, kurie susijungia su gripo virusu. Kiekvienais metais gaminama nauja vakcina, atsižvelgiant į laukiamą šiais metais viruso štamą. Planinė vakcinacija yra atliekama rudenį. PSO rekomenduoja skiepyti padidintos rizikos asmenis:
Nuo užsikrėtimo gripu gali apsaugoti dažnas rankų plovimas, organizmą stiprinančios priemonės (grūdinimasis, C vitaminas, cinkas, česnakas ir kt.). Priešvirusiniai vaistai yra skiriami gripo gydymui ir profilaktikai.
Susirgus gripu gydytis pačiam negalima, tik gydytojas gali nuspręsti, ar nesivysto komplikacijos.
