Astma yra dažna lėtinė kvėpavimo takų liga, pasireiškianti dusulio, kosulio ir pasunkėjusio kvėpavimo, švokštimo priepuoliais. Astmai būdingi dusulio priepuoliai naktį arba paryčiais. Sergant astma dėl nuolatinio bronchų vidinio sluoksnio, kuris vadinamas gleivine, uždegimo bronchai yra jautrūs aplinkos veiksniams: įkvepiamiems alergenams, virusams, tabako dūmams, kvepalams, oro teršalams, šaltam orui ir kt. Po kontakto su alergizuojančiomis ar kvėpavimo takų gleivinę dirginančiomis medžiagomis susiaurėja bronchų spindis ir prasideda astmos priepuolis. Sergant astma bronchų susiaurėjimas yra vadinamas bronchų obstrukcija. Ligai užsitęsus, nevartojant uždegimą mažinančių vaistų, dėl nuolatinio bronchų uždegimo negrįžtamai suardomas bronchų sienelės paviršius, sustorėja bronchų sienelė, bronchų obstrukcija neišnyksta, tampa nuolatine, dėl to blogėja kvėpavimas. Sergantysis astma dažnai serga ir rinitu, rinosinusitu, nosies polipais. Kai astmos, lėtinio rinosinusito su nosies polipais požymius sukelia aspirinas ir kiti nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo, būklė vadinama „aspirininė triada“ ( Vidalio sindromas). Alergijos vaidmuo reikšmingesnis vaikams, du trečdaliai jų serga alergine astma. Devyniems iš dešimties sergančiųjų alergine astma kartu yra alerginės slogos požymių. Apie pusė suaugusiųjų serga alergine astma, tiek pat ir nealergine. Alergiškiems augalų žiedadulkėms astmos priepuoliai padažnėja kasmet tuo pačiu metų laikotarpiu, augalams žydint nuo pavasario iki rudens. Sergant alergine ir nealergine astma ligos priepuoliai padažnėja susirgus peršalimo ligomis ar fizinio krūvio metu, būnant prirūkytoje patalpoje ar aplinkoje, kur drėgna, gausu kvėpavimo takų dirgiklių. Nėra išaiškinta, kodėl sergantiems alergine ir nealergine astma ligos požymiai yra vienodi, nors juos sukelia skirtingi veiksniai. Yra svarbu nustatyti kokiems oro alergenams yra įsijautrinimas, atlikus odos mėginius su alergenais ar specialius kraujo tyrimus. Astmai nustatyti atliekamas kvėpavimo tyrimas, nustatantis bronchų susiaurėjimą. Šis tyrimas vadinamas spirometrija (Spirometrija). Jei Jūs sergate astma ir vartojate vaistus, pakartotina spirometrija padeda gydytojui įvertinti vaistų efektyvumą ir Jūsų astmos kontrolę.
Menu
