Anafilaksija, Alerginis šokas

Dažniausios anafilaksijos priežastys yra trys:

• maistas;
• vaistai;
• geliančių vabzdžių nuodai.

Maisto sukeliama anafilaksija gali ištikti namuose, mokykloje, restorane ir kitose vietose. Anafilaksiją gali sukelti bet kuris maisto produktas, alergenas gali būti „pasislėpęs“, pavyzdžiui, riešutų pėdsakai, ar sukeliantis kryžmines reakcijas. Salieras pavojingas esant alergijai kiečio žiedadulkėms, riešutai – alergiškiems beržinių medžių žiedadulkėms.

Anafilaksiją bet kurio amžiaus pacientams gali sukelti ir vaistai, dažniausi „kaltininkai“ yra:

• penicilino grupės antibiotikai;
• vaistai nuo skausmo ir uždegimo (aspirinas, ibuprofenas ir kiti).

Anafilaksija gali ištikti leidžiant alergenų preparatus, vartojant hormonus, vitaminus, folio rūgštį, augalinius maisto papildus, operacijos metu, atliekant tyrimus su jodo turinčiais tirpalais.

Alerginis šokas gali įvykti įgėlus vabzdžiui – bitei, vapsvai ir širšei.

Anafilaksija prasideda staiga, pasireiškia dviejų ir daugiau organų pažeidimu įvairiose kūno vietose:

• Odos bėrimas, dilgėlinė, niežėjimas, raudonis, lūpų, liežuvio sutinimas, prikimęs balsas, negalėjimas ryti, kalbėti;
• Vandeninga staigi sloga ir sutrikęs kvėpavimas: dusulys, švokštimas, apsunkintas kvėpavimas, pamėlynavimas;
• Dažnas širdies plakimas, svaigulys, nerimas, nualpimas, sumažėjęs kraujo spaudimas, sąmonės praradimas, traukuliai;
• Pykinimas, vėmimas,  pilvo skausmas, viduriavimas.

Anafilaksiją patyrusiems pacientams būtina gydytojo alergologo konsultacija, kreiptis rekomenduojama po 4–6 savaičių. Mūsų klinikos specialistai konsultacijos metu nustato anafilaksijos priežastis, atliekami alergijos tyrimai, paskiriama apsauganti imunoterapija ir pacientas bei jo artimieji  apmokomi kaip elgtis anafilaksijai pasikartojus.