Tel.: +370 609 97880

Alergija maistui ir maisto netoleravimas

Alergija maistui gali pasireikšti labai įvairiai: nuo odos išbėrimo ar niežėjimo iki gyvybei grėsmingos, ūmiai besivystančios alerginės reakcijos, vadinamos anafilaksija. Labai alergiškiems žmonėms, net mažyčiai maisto alergeno kiekiai gali sukelti alerginę reakciją. Mažiau jautrūs maistui žmonės, gali suvalgyti nedidelį maisto kiekį, kuriam jie yra alergiški. Maisto alergija prasideda po kelių minučių, valandų ar dienų.

Suvalgius alergizuojančio maisto žmogui gali:

  • prasidėti sloga, čiaudulys, kosulys;
  • akių ar gomurio niežulys;
  • atsirasti patinimas – viso kūno ar kai kurių vietų;
  • išberti akis, ausis, lūpas, liežuvį, gerklę;
  • sukilti dusulys;
  • pasireikšti pilvo skausmas, vėmimas ar net viduriavimas.

kūdikiai suserga atopiniu dermatitu (egzema). Tokie požymiai kaip rėmuo, pilvo pūtimas, viduriavimas , gleivės ir kraujo gyslelės išmatose, nuolatinė sloga, astmos priepuoliai, yra mažiau išreikšti alergijos maistui požymiai.

Dažniausiai alergiją sukeliantys produktai:

Alergija maistui nustatoma 6-8 % žmonių, dažniausiai 1-2 gyvenimo metais. Beveik visi maisto produktai gali sukelti alerginę reakciją, tačiau dažniausiai alergiją sukelia šie produktai:

  • pienas;
  • kiaušiniai;
  • žemės ir medžių riešutai (lazdyno, graikiniai riešutai);
  • soja;
  • kviečiai;
  • žuvis;
  • vėžiagyviai (krevetės, austrės, krabai ir kt.).

Alergija maistui kūdikiams ir mažiems vaikams dažniausiai pasireiškia odoje arba virškinamajame trakte, ilgainiui yra „išaugama“. Suaugusiems prasidėjusi alergija maistui dažniausiai yra dėl kryžminių reakcijų tarp žiedadulkių ir maisto alergenų ir lieka visam gyvenimui.

Lietuvoje kas trečias sergantysis šienlige yra alergiškas maistui, dažniausiai:

  • lazdyno riešutui;
  • obuoliui;
  • morkai;
  • salierui;
  • saulėgrąžai;
  • melionui;
  • persikui;
  • nektarinui;
  • kiviui ir kt.

Maisto netoleravimas

Daugėja žmonių, kurie mano, kad vienas ar kitas maisto produktas jiems netinka. Maisto netoleravimo požymiai, kai trūksta maisto daleles skaidančių fermentų, yra mažesnio intensyvumo, žmogus geriau jaučiasi nevalgęs, negu po valgio. Dažniausiai netoleruojama pieno, kviečių ir glitimo, maisto priedų.

Kviečių baltymas glitimas (sin. glutenas, gliadinas) gali suketi alergiją, netoleravimą arba celiakiją. Celiakija yra reta ir sunki liga, besitęsianti visą gyvenimą. Tai ypač sunki alergijos forma, kai organizmo imuninė sistema reaguoja su gliutenu ir suardo žarnyno ląsteles, sukelia kitų organų uždegimą.

Dažniausiai užduodami klausimai:

  • Ar galima nustatyti kokiam maisto produktui žmogus yra alergiškas?
    Mūsų klinikos specialistai maisto alergeną nustato atlikę kelių tipų odos mėginius (dūrio, lopo) ar kraujo tyrimus dėl alergenui specifinių antikūnų. Nustatoma greitoji (pasireiškianti per kelias minutes ar valandas) ir vėlyvoji (pasireiškianti po kelių dienų ir sukelianti lėtinius požymius) alerginė reakcija. Kokį tyrimo metodą pasirinkti ir su kokiais alergenais atlikti tyrimus pacientui sprendžiama individualiai.
  • Kokio amžiaus  kūdikiams galima atlikti tyrimus?
    Mūsų klinikos specialistai konsultuoja dėl maisto alergijos įvairaus amžiaus pacientus: naujagimius, kūdikius, vaikus ir suaugusiuosius.
  • Ar alerginiai odos mėginiai ir alergenui  specifinių antikūnų tyrimas kraujyje yra vieninteliai maisto alergijos tyrimo metodai?
    Taip, moksliniais tyrimais yra įrodytas tik šių tyrimų pagrįstumas nustatant kuriam alergenui žmogus yra alergiškas. Tyrimai   atliekami ir jų rezultatai  vertinami pagal patvirtintas Europos Alergologų ir klinikinių imunologų draugijos rekomendacijas.